Mes dažnai girdime kitus kalbant apie geresnės savijautos praktikas –,,5.30 AM atsikėlimo klubą“ , matchos gėrimą, nerealias pilates pamokėles ar kita. Atrodo įkvepiančiai (nes giliai širdyje norisi kažkokių pokyčių) , todėl nusprendi pabandyti ir tu. Pirmomis dienomis lyg ir sekasi laikytis plano, bet po truputį kasdien tampa vis nepatogiau, o savaitės pabaigoje jau pasieki ribą, kurios peržengti tiesiog nepajėgi…. motyvacija krenta, atrodo negauni ko tikėjaisi ir meti. Ir tada natūraliai kyla mintis:
„Kodėl man neveikia?“ ar dar blogiau pradedi kaltinti save…
Noriu tau pasakyti, kad su tavimi yra viskas gerai — tiesiog tu esi ne jie.
Mūsų kūnai, mintys ir gyvenimo aplinkybės labai skiriasi, todėl universalių sprendimų nėra.
Pažvelkime arčiau, kas iš tikrųjų lemia, kas tau tinka:
Biologiniai veiksniai
Biologiniai veiksniai – tai mūsų kūno prigimtinė sistema, kuri nulemia, kaip jaučiamės, reaguojame ir funkcionuojame. Jie apima:
- Genetiką – paveldėtas savybes ir organizmo jautrumus.
- Hormonų balansą – procesus, darančius įtaką energijai, nuotaikai, miegui ir stresui.
- Medžiagų apykaitą – kaip kūnas apdoroja maistą, krūvį ir stresą.
- Žarnyno mikrobiomą ir maisto toleravimus – virškinimą, uždegimus ir bendrą savijautą.
- Įgimtą cirkadinį ritmą – natūralų vidinį laikrodį: ar esi rytinis, ar vakarinis tipas.
- Fiziologinius jautrumus – imuninės sistemos ypatumus, nervų sistemos jautrumą, širdies ritmo variabilumą.
Šie veiksniai yra labai individualūs – jie tarsi mūsų vidinė operacinė sistema. Todėl natūralu, kad rutina ar metodas, kuris puikiai tinka kitam žmogui, tau gali visiškai neveikti. Supratus savo biologiją, daug lengviau pasirinkti tai, kas iš tikrųjų dera ir reikia tavo kūnu.
Elgsenos ir psichologiniai veiksniai — mūsų pasirinkimai ir reakcijos
Elgsenos ir psichologiniai veiksniai parodo, kaip mūsų kasdieniai sprendimai, emocinės reakcijos ir įgyti elgesio modeliai veikia kūną. Jie paaiškina, kodėl net panašios biologijos žmonės gali jaustis skirtingai. Didelę įtaką šiems veiksniams turi aplinka, kurioje augome ir kurioje gyvename dabar — ji formuoja mūsų įsitikinimus, santykį su stresu, valgymo ir judėjimo įpročius bei gebėjimą reguliuoti emocijas.
Jie apima:
- Gyvenseną – miegas, judėjimas, poilsio ritmas.
- Mitybos įpročius – ką, kada ir kaip valgome.
- Emocinį reguliavimą – kaip tvarkomės su stresu ir įtampa.
- Motyvaciją ir discipliną – ar išlaikome pasirinkimus.
- Psichologinį atsparumą – kaip greitai atsistatome.
- Kūno sąmoningumą – ar girdime savo kūno signalus.
Mokslas rodo, kad mūsų gyvensena gali turėti įtakos genų aktyvumui — tai vadinama epigenetika. Tai reiškia, kad nors genetinio kodo nepakeičiame, savo veiksmais galime „įjungti“ arba „išjungti“ tam tikrus genų veiklos modelius. Ir ne visada teigiamus — netinkami įpročiai ar lėtinis stresas gali sustiprinti nepageidaujamą genų raišką.
Išoriniai veiksniai — realus gyvenimo kontekstas
Tai aplinkybės ir sąlygos, kurios supa mus kasdien ir kurias ne visuomet galime kontroliuoti. Jos tiesiogiai veikia mūsų energiją, savijautą ir galimybes išlaikyti sveikus įpročius.
Jie apima:
- Darbo pobūdį ir krūvį – tempą, atsakomybes, grafiką.
- Šeimą ir artimuosius – vaikus, partnerį, emocinį klimatą.
- Santykius ir socialinę aplinką – palaikymą, konfliktus, bendravimą.
- Fizinę aplinką – gyvenamąją vietą, triukšmą, erdvę, gamtos ar miesto poveikį.
- Gyvenimo tempą ir dienos struktūrą – ar turime vietos poilsiui, judėjimui, rutinoms.
Tai – mūsų realybė. Ir jokie patarimai neveikia, jei jie nesuderinti su tuo, kaip iš tikrųjų gyvename.
Mes keičiamės — keičiasi ir tai, kas mums tinka
Dauguma šių veiksnių natūraliai kinta bėgant metams: keičiasi hormonai, aplinka, ritmas, prioritetai, emocinės reakcijos ir net nervų sistemos jautrumas. Todėl visiškai normalu, kad tai, kas tau tiko vakar, šiandien gali nebeveikti. Vienintelė dalis, kuri išlieka stabili, yra mūsų genetinis pagrindas — apie jį jau kalbėjome. Tačiau mūsų pasirinkimai, aplinka ir gyvensena vis tiek gali daryti įtaką tam, kaip ši biologinė bazė „atsiskleidžia“ (epigenetika).
Gera žinia? Visą šią sistemą galima sureguliuoti. Ne trumpalaikiais eksperimentais ar svetimomis rutinomis, o kuriant gyvenimo būdą, kuris padeda tau augti ir dera su tuo, kas tu esi.
Tikrasis keitimasis prasideda kai Tu imi judėti kartu su savo kūno ir proto siunčiamais signalais. Tada mes nebesistengiame tapti kitų kopijomis (kas atitolina mus- nuo pačių mūsų) — vietoje to atsiskleidžia mūsų unikalumas ir energija.